Pijus XI. Enciklika „Quas primas“ apie Kristų Karalių

„Valstybes šios šventės minėjimas, atnaujinamas kiekvienais metais, pamokys, kad tiek privatūs asmenys, tiek valdininkai ir valstybių vadovai įpareigoti viešai garbinti Kristų bei jam paklusti. Ši šventė įkvėps jiems mintį apie tą paskutinį teismą, kuriame Kristus, dabar ne tik pašalintas iš viešojo gyvenimo, bet ir paniekinančiai užmirštas bei ignoruojamas, griežtai baus už tas neteisybes. Juk jo karališkas kilnumas reikalauja, kad visa valstybė būtų tvarkoma pagal Dievo Įsakymus ir krikščioniškus principus tiek įstatymų leidyboje, tiek teisėtvarkoje, tiek diegiant jaunimo sielose sveiką mokymą ir dorus papročius.“

Tradicinės lotyniškos Mišios ir aktyvus pasauliečių dalyvavimas

Tradicinės lotyniškos Mišios dažnai kritikuojamos už tai, kad jos esą beveik nepalieka vietos aktyviam pasauliečių dalyvavimui. Aš pamėginsiu įrodyti, kad ne tik taip manyti yra klaidinga, bet kad viskas yra priešingai ‒ didesnę galimybę aktyviai dalyvauti liturgijoje pasauliečiams suteikia kaip tik tradicinės lotyniškos Mišios, nes jų struktūra padeda pasiekti liturgijos tikslą, o Naujųjų Mišių tvarka tam visiškai nepritaikyta.

Šv. Jeronimo Vulgata: trumpa Šventojo Rašto perdavimo istorija

Bažnyčia saugojo ir perdavė Biblijos tekstus, naudodama popiežiaus užsakytą lotynišką leidimą, kurį apie 400 m. parengė šv. Jeronimas. Pirmą kartą surinkta V amžiuje, Vulgata, arba „visuotinė“ Biblija, apima sudėtingą, tūkstančius metų trunkančią istoriją. Šiame straipsnyje siekiama išryškinti svarbiausius įvykius, padėjusius sukurti didįjį Jeronimo veikalą, ir apžvelgti Vulgatos palikimą Katalikų Bažnyčioje iki pat šių dienų.