Pamokslas, sakytas Kaune 2021 m. kovo 14 d.
Brangūs tikintieji, šiandienos Evangelijoje skaitome, kad penki tūkstančiai žmonių buvo su Jėzumi Kristumi kažkur dykumoje. Jie prisiartina prie Jėzaus, klauso Jo pamokslų ir mokymų bei prašo išgydyti sergančius žmones. Mes taip pat kartais turime sekti paskui Jėzų į dykumą ir pabėgti iš nuodėmingo pasaulio. Tai yra gavėnios dvasia. Mums reikia tylos, maldos, ir dykuma yra tokia vieta susikaupti ir apmąstyti Jėzaus mokymą.
Deja, tie žmonės dykumoje neturėjo ką valgyti. Todėl Viešpats Jėzus, Dievo Sūnus ir mūsų Išganytojas, čia parodė jiems nuostabų Dievo dosnumą, gerumą ir gailestingumą. Jis stebuklingai pamaitino juos visus duona. Tai įrodo, kad Jėzus palaiko žmonių kūniškus poreikius.
Prisiminkite, kad velnias gundė Jėzų Kristų dykumoje akmenis paversti duona, bet Jėzus atsisakė padaryti stebuklą, nes tuo metu nebuvo Dievo valios save patenkinti. Ne, tuo metu Jam reikėjo pasninkauti, o Dievo jėgos taip pat negalima naudoti neleidžiamu būdu. Bet čia Jėzus padarė stebuklą dykumoje. Jis padaugina duonos, nes myli žmones ir jų neapleidžia. Jo gerumas ir atvaizdas yra tobulas. Mums reikia tuo pasitikėti.
Šv. Alfonsus mums primena brangieji, kad Jėzaus gerumas, dosnumas ir gailestingumas nusidėjėliams, tai yra tiems, kurie prarado Dievo antgamtinę malonę yra dar didesnis, gražesnis ir nuostabesnis. Taip, Jėzus rūpinasi žmogaus kūnu, tačiau dar labiau Jis rūpinasi žmogaus siela.
Prisiminkime, kad Šv. Zacharijas, Šv. Jono Krikštytojo tėvas, giedojo: „Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo mus aplankė šviesa iš aukštybių.“ Būtent todėl mes džiaugiamės šį Laetare Sekmadienį. Šiandienos Introitas sako: „Džiaukis, Jeruzale, ir sueikite visi, kurie ją mylite; džiaukitės ir linksminkitės, kurie liūdesy buvote, kad šokinėtumėte iš džiaugsmo ir būtumėte pasotinti savo paguodos krūtų.“
Šiandien yra Gavėnios džiaugsmo Sekmadienis. Lotynų kalba „Laetare“ Sekmadienis. Paprastai šį sekmadienį kunigas, jei įmanoma, nusivelka violetinius drabužius (simbolizuojančius atgailą) ir apsivelka rožinės spalvos liturginius rūbus, reiškiančius džiaugsmą.
Kodėl džiaugsmas? Todėl, kad mes turime Viešpatį, turime Dievą, mes ne vieni. Mes patiriame džiaugsmą, kai galiausiai įgyjame kokį nors gerą dalyką, kurį troškome turėti. Turime išganytoją, kuris rūpinosi ir globojo mus ir todėl tikrai galime džiaugtis. Mūsų Viešpats Jėzus Kristus sakė mums: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.“ Jis atėjo, kad mes būtume laimingais. Jis atėjo į šį pasaulį ne tik norėdamas atkurti ir atstatyti mumyse antgamtinę Dievo malonę – Jis atėjo suteikti mums daug daugiau. Šv. Leonas mokė, kad nauda, kurią gavome iš Jėzaus mirties, yra žymiai didesnė už žalą, kurią Velnias padarė mums nuodėme. Šv. Paulius sakė tą patį: „Bet kur buvo pilna nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė...“
Šv. Alfonsas rašė: „Tačiau Viešpats Jėzus norėjo ne tik mus išganyti, bet savo neapsakoma meile dar labiau patraukti mus prie savęs. Todėl Jis ne tik priėmė žmogaus prigimtį, bet dar ir pasirinko gyvenimą pilną kentėjimų, skausmų ir mirtį ant kryžiaus.
Pats Jėzus išaiškino mums, kad: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.“ Tai mūsų Viešpats! Tai džiaugsmas!
„Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. Už avis aš guldau savo gyvybę.“ Tai mūsų Išganytojas ir todėl šiandien mes tikrai galime džiaugtis.
Šv. Tomas sakė: „Viešpats Jėzus taip mus pamilo, tarsi Dievas negalėtų būti laimingas be žmogaus.“ Tikrai taip. Ar galėjo Jėzus parodyti dar didesnę meilę brangieji? Įsikūnijimas, Atpirkimas, Dievas, paguldytas prakartėlėje. Dievas nuplaktas. Dievas, vainikuotas erškėčiais. Dievas, vinimis prikaltas prie kryžiaus. Tai mūsų Viešpats.
Tai džiaugsmas, kad turime tokį Dievą. Šventieji tai suprato. Jie suprato Dievo meilę jiems, todėl norėjo tobulai mylėti Dievą. Jie gyveno ne sau, bet Dievui. Jie atsisakė pasaulio linksmybių, išsižadėjo turtų ir aukštų vietų, kad paaukotų savo gyvenimą Viešpačiui Dievui. Kiek karalių, karalienių, kunigaikščių, didikų ir garbingų pasaulio žmonių atsisakė savo garsių vardų ir užsidarė dėl Viešpaties Jėzaus meilės vienuolynuose! Kiek milijonų kankinių laikė sau laime kentėti ir numirti dėl Viešpaties Jėzaus meilės. Kiek jaunikaičių ir mergelių paaukojo Jam savo kūną ir skaistybę, išsižadėdami pasaulio malonumų. Šventieji yra šio džiaugsmo rezultatas.
Mūsų Viešpats laukia mūsų Švenčiausiame Sakramente, džiaugsmo Sakramente. Jis laukia. O mes, ar trokštame Jį priimti? Ar mes norime būti arti Jėzaus? Šventoji Kotryna troško Jėzaus, troško priimti Šventąją Komuniją. Jeigu trokštame Dievo, jeigu trokštame Šventosios Komunijos, tuomet ją priimdami patiriame džiaugsmą.
Taigi dabar giedokime mūsų tikėjimo išpažinimą, melskimės per atnašavimą, nuoširdžiai aukokime Kristaus Kūną ir Kraują Dievui Tėvui ir priimkime šventąją Komuniją šiomis intencijomis.
Kristaus auka ir Šv. Komunija yra Dievo meilė mums, kuria iš visos širdies turime džiaugtis. Amen.
kun. Shane Pezzutti yra šv. Pijaus X kunigų brolijos prioras Kaune